Šilutės rajono savivaldybės

LAPKRIČIO 8 D. – EUROPOS SVEIKOS MITYBOS DIENA

Šilutės miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad lapkričio 8-ąją buvo minima Europos sveikos mitybos diena. Sveika mityba yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių bei ligų riziką mažinančių elementų. Visuomenės sveikatos specialistai primena apie sveikos mitybos reikšmę ir pagrindines sveikos mitybos taisykles.

Sveika ir visavertė mityba daro poveikį fizinei ir protinei žmogaus raidai, darbingumui ir ilgaamžiškumui. Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai net 25–30 proc. Kiekvieno žmogaus sveikata ir gera savijauta priklauso  nuo  daugelio  dalykų,  įskaitant gyvenseną, paveldėjimą, emocinę sveikatą, mitybos įpročius. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Europos šalių gyventojų mitybos tyrimai rodo blogėjančią mitybos būklę, kuri sąlygoja reikšmingą nutukimo, širdies-kraujagyslių sistemos ligų, cukrinio diabeto (CD), onkologinių ligų paplitimo didėjimą ir sveikatos blogėjimą. Be racionalios mitybos, sveikos gyvensenos veiksniais laikomi: optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas ir kt. Remiantis PSO, aštuoni rizikos faktoriai (alkoholis, rūkymas, kraujospūdis, antsvoris, cholesterolis, padidėjusi gliukozė, mažas vaisių ir daržovių vartojimas ir fizinis neaktyvumas) atsakingi už 61 proc. kardiovaskulinių mirčių.


Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, būtina:

  • valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį, nei gyvulinį, maistą;
  • keliskart per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių, įvairių,
  • dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g);
  • išlaikyti normalų kūno svorį (KMI 18,5–25);
  • mažinti riebalų vartojimą (gyvulinius riebalus su sočiosiomis riebiosiomis rūgštimis keisti augaliniais  aliejais ar minkštais margarinais su nesočiosiomis riebalų rūgštimis);
  • riebią mėsą pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa; vartoti liesą pieną ir kitus liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį);
  • rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus;
  • valgyti nesūrų maistą, bendras (geriau joduotos) druskos kiekis dienos racione neturi viršyti 1 arbatinio šaukštelio (5 g);
  • riboti alkoholio vartojimą;
  • valgyti reguliariai;
  • gerti pakankamai skysčių, ypač vandens;
  • kasdien aktyviai judėti .

Galima individualiai pasirinkti maistą, daugiau vartoti funkcionaliųjų maisto produktų, juos klasifikuojant pagal veikliąsias dalis. Žmogus pats yra atsakingas už savo sveikatą ir turi ja rūpintis, stiprinti ir tausoti.

 

 

 

 

 

Informaciją parengė pagal

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenis,

Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO),

Šilutės rajono savivaldybės

Visuomenės sveikatos biuras