Šilutės rajono savivaldybės

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 m. Šiais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena.

Trumpai apie ŽIV/AIDS

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas

  • ŽIV yra AIDS sukeliantis virusas.
  • Yra du viruso tipai: ŽIV-1 ir ŽIV-2.
  • ŽIV taikinys – baltieji kraujo kūneliai (CD4 ląstelės).
  • ŽIV sunaikina imuninę sistemą.

AIDS

ŽIV sukelia AIDS (angl. – Acquired Immune Deficiency Syndrome):

  • įgytą (akvizitinį), t. y. neįgimtas ir nepaveldėtas deficitas
  • imunodeficito (imuninės sistemos nusilpimas)
  • sindromą (simptomų ir požymių visuma).

Kuo ŽIV skiriasi nuo AIDS?

ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant (įspėjant ar stabdant) infekcijas. ŽIV infekuotas žmogus nebūtinai jaučiasi ligotas. Iš tikrųjų užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu žmonės paprastai jaučiasi sveiki dar ilgus metus. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti.

AIDS – įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija.

AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis, nes imuninė sistema yra visiškai pažeista.

Užsikrėtimas virusu

ŽIV perduodamas žmogaus žmogui per tam tikrus organizmo skysčius, ypač kraują, spermą, makšties skysčius ir motinos pieną.

ŽIV plinta trimis būdais:

  • per lytinius santykius;
  • iš motinos vaikui nėštumo, gimdymo metu ir maitinant vaiką krūtimi;
  • per kraują (pvz., keičiantis adatomis, perpilant kraują, darantis tatuiruotę, dalijantis skutimosi peiliukais, darantis odos raižymo ir pirsingo procedūras).

ŽIV neužsikrečiama:

  • naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais;
  • per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus;
  • ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant, valgant sergančiojo pagamintą maistą ir t. t.

ŽIV epidemijos statusas 2017 metais, Lietuvoje:

  • Dominuojantis ŽIV plitimo būdas – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Šiuo būdu ŽIV užsikrėtė daugiau nei pusė 113 (53,8 proc.) visų šiemet naujai išaiškintų ŽIV užsikrėtusių asmenų. Dar 63 (30 proc.) asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 49 (23,3 proc.) – heteroseksualių ir 14 (6,7 proc.) – homoseksualių. Penktadalio (33) asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Šiemet diagnozuotas vienas ŽIV perdavimo atvejis iš motinos vaikui.
  • Daugiausiai šiemet naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (121), Klaipėdos – 20, Šiaulių – 16, Kauno – 13, Marijampolės – 8, Utenos – 8, Telšių – 5, Alytaus – 5, Panevėžio – 5, Tauragės – 2 ir šešiems užsieniečiams.
  • Iš viso iki šių metų lapkričio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 2959 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma (2356 atvejai) – vyrai, 603 moterys. Vyrų beveik keturis kartus daugiau nei moterų.

Informaciją parengė pagal

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenis,

Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO),

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (SAM),

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Informaciją parengė

Šilutės rajono savivaldybės

Visuomenės sveikatos biuras