Šilutės rajono savivaldybės

Kovo 3-ioji – Tarptautinė ausų ir klausos diena

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 3-iąją paskelbė Tarptautine ausų ir klausos diena. Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį. Ji mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį. Klausos jutimo organas yra ausis, kuri priima garso bangas, jas paverčia nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Be klausos funkcijos, ausis taip pat yra ir pusiausvyros organas.

Pasaulyje daugiau nei 275 mln. žmonių turi vidutinio sunkumo ar visišką abiejų ausų kurtumą. 80 proc. kurčių ir neprigirdinčių žmonių gyvena mažų ir vidutinių pajamų šalyse. Pagrindinės išvengiamos klausos sutrikimų priežastys šiose šalyse yra vidurinės ausies infekcijos, per didelis triukšmas, netinkamas tam tikrų vaistų vartojimas, problemos gimdymo metu ir infekcijos, kurių galima išvengti skiepijantis.

Klausos sutrikimas – tai negalėjimas pakankamai garsiai girdėti ir suvokti garsus. Nemažai asmenų turi sunkumą išgirsti specifinius ir siauro dažnių diapazono garsus, todėl asmuo gali girdėti kalbą, tačiau jos nesuprasti. Pagal klausos organo pažeidimą yra du klausos sutrikimo tipai:

  • Laidumo sutrikimas yra išorinės ar vidurinės ausies pakenkimas dėl ausies kaušelio, landos, būgnelio ar klausos kauliukų grandinės pažeidimo. Garso bangos, judančios per pažeistą ausies dalį yra blokuojamos ir todėl girdimi silpni ar prislopinti garsai. Klausos pablogėjimas gali būti ir dėl susikaupusio sieros kamščio ausyje.
  • Neurosensorinis sutrikimas išsivysto dėl vidinės ausies pakenkimo sraigėje arba centrinėje klausos analizatoriaus dalyje. Garso bangos per išorinę ir vidurinę ausį praleidžiamos normaliai, bet vidinė ausis negali priimti virpesių arba perduoti jų į galvos smegenis. Dažnai girdimi iškreipti ar prislopinti garsai. Tam tikro dažnumo garsus (dažniausiai aukštus) sunku girdėti.

Sveiko žmogaus garso dažnio suvokimas telpa 16 Hz – 20 kHz diapazone:

  • sakytinio bendravimo ~100 Hz – 12 kHZ;
  • sakytinio bendravimo telefonu ~ 300 Hz – 2500 kHz.

Vaikams dažniausiai kurtumas pastebimas tada, kai nebesivysto vaiko kalba. Normalią vaikų klausą atspindi šie požymiai:

  • Naujagimis (iki 1 metų) – į stiprų garsą reaguoja mirksėdamas ir plačiai atmerkdamas akis, bando pasukti galvą į įdomų garsą arba kai tariamas jo vardas.
  • Kūdikis (nuo 1 iki 3 metų) – tiksliai pasuka galvą į silpną garsą greta ar virš savęs, reaguoja į pašaukimą vardu, taria keletą žodžių, supranta paprasčiausius nurodymus.
  • Vaikas (nuo 3 iki 4 metų) – be pastangų randa garso šaltinį, sugeba rišliai papasakoti savo įspūdžius.
  • Su amžiumi daugiau vaikų nustatoma su klausos sutrikimais. Taip yra dėl to, kad kartais mažesniems klausos sutrikimus sunkiau nustatyti, o kartais jie iš pradžių girdi, o apkursta vėliau. Nustatoma, kad apkursta šiek tiek daugiau berniukų nei mergaičių.

6 aktualiausios temos tėvams, sužinojusiems apie vaiko klausos sutrikimus ar visišką jos nebuvimą:

  1. klausos praradimo netikėtumo faktas (šokas);
  2. patvirtinantis patikrinimas (ankstyva profesionali diagnostika);
  3. ankstyvoji klausos sutrikimo nustatymo patirtis (kokybė, iššūkiai, apsilankymų skaičius, mintys, kad sutrikusi ne vaiko, o pačių tėvų klausa);
  4. klausos praradimo svarbos sumažinimas (emocinis susitaikymas ir prisitaikymo būdų paieška);
  5. stiprinimo neapibrėžtumas (skirtingos nuomonės ir požiūris į klausos aparatus);
  6. susirūpinimas raida (klausos nebuvimo/ praradimo svarbos suvokimas, specifinė kalbos raida ir ilgalaikis klausos nebuvimo poveikis).

Kurtumo ar dalinio klausos netekimo faktas neretai nuo pat šaknų sukrečia ne tik pačius sergančiuosius, bet ir jų artimuosius. Tai gyvenimo etapas, kurio metu žmogus privalo susitaikyti su savo likimu ir prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo. Tai metas, kai privalu išmokti save išreikšti kitomis formomis, nepasiduodant nesėkmėms.

Klausos deficitas gali būti ne tik įgimtas, tačiau taip pat gali ir susiformuoti gyvenimo eigoje dėl senatvinių reiškinių ar mechaninio poveikio ausiai.

Pirmieji pasinėrimo į tylos pasaulį požymiai:

  • manymas, kad visi žmonės kalba tyliau;
  • padažnėję prašymai pakartoti išsakytą informaciją,
  • garsesnis radijo ir televizijos klausymasis;
  • neišgirdimas telefono ar durų skambučio, sunkumas bendrauti kelių žmonių būryje, kai vienu metu iš karto kalba keli žmonės ar fone skamba pašaliniai garsai.

Visgi kurčiųjų nevalia maišyti su neprigirdinčiaisiais, kurių negalia lyginant su kurčiųjų yra kiek mažesnė. Neprigirdintys asmenys dažniausiai turi šiokių tokių klausos likučių, kurie leidžia savarankiškai išmokti prisitaikyti prie kitų ir bendrauti be didelių pastebimų problemų. Kurtumas ir neprigirdėjimas, tai tik keli iš egzistuojančių klausos sutrikimų. Kiekvieno iš mūsų pareiga yra palaikyti su šiais sunkumais susidūrusius žmones ir skirti daugiau dėmesio savo pačių pojūčiui – klausai.

 

 

 

Information parengė pagal

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenis,

Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO),

Šilutės rajono savivaldybės

Visuomenės sveikatos biuras