Šilutės rajono savivaldybės

KOVO 22-OJI PASAULINĖ VANDENS DIENA

Siekiant atkreipti dėmesį į vandens svarbą, jau 25 metus kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Šių metų pasaulinės vandens dienos tema – „Gamta vandeniui“.

Vanduo – gyvybės šaltinis.

Tai mes ne kartą girdėjome biologijos pamokose bei skaitėme įvairiuose straipsniuose. Vandenį pažįstame įvairiausių pavidalų: jis telkšo, teka, trykšta ir laša; storiausi ledo sluoksniai yra užkloję Žemės ašigalius, netoli jų plaukioja didžiuliai ledkalniai, boluoja ledu apsidengusios kalnų viršūnės, upes ir ežerus kausto ledas; garuoja įšilusi žemė, iš karštųjų versmių veržiasi garai, tvyro rūkai, dangumi plaukia debesys.
Rytų šalių išmintis sako, kad „gėlo vandens ąsotis geriau už sūrią upę“. Niekas gražiau ir tiksliau neapibūdino vandens, kaip garsusis rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi: „Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės nežinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje”.

Pateikiame 10 priežasčių, kodėl mūsų organizmui svarbus vanduo:

  1. Vanduo yra pagrindinis energijos šaltinis organizmo gyvavimui (funkcijų atlikimui).
  2. Vanduo gamina hidroelektrinę energiją ląstelių membranose nervinius impulsus perduodančioms ląstelėms.
  3. Vandens hidrolitinė savybė padeda išsklaidyti medžiagas į pirminius komponentus, yra būtina pasisavinimo gerinimui: baltymus skaido į amino rūgštis; riebalus – į riebiąsias rūgštis; krakmolą – į paprastuosius cukrus.
  4. Vanduo yra kaip „klijai“, suriša ląstelių membranas į visumą.
  5. Vanduo svarbus žmogaus virškinimo sistemai.
  6. Organizmo šilumos procesams reguliuoti (prakaito pasigaminimas).
  7. Vanduo pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas ir medžiagų apykaitos šalutinius produktus.
  8. Nuo vandens kiekio organizme labiausiai priklauso smegenų, širdies, plaučių ir raumenų veikla.
  9. Nepakankamas organizmo aprūpinimas vandeniu gali sukelti ląstelių dehidrataciją, suardyti cheminę organizmo pusiausvyrą ir sukelti įvairias ligas.
  10. Ypač svarbų vaidmenį atlieka vanduo kūno temperatūrai reguliuoti. Pavyzdžiui, jeigu nevyktų kūno temperatūros reguliavimo procesai, po 30 min. važiavimo dviračiu 70 kg sportininko kūno temperatūra pakiltų nuo 37°C iki 47°C. Kūno baltymai pradeda irti jau prie 42°C, vadinasi, tokia situacija būtų gyvybei mirtinai pavojinga.

 

Kas atsitiks su mano kūnu bei sveikata, jei ilgesnį laiką vartosiu per mažai vandens?

Jeigu skysčių kiekis organizme nekompensuojamas laiku, jis pasisavinamas iš kraujo ir organų audinių. Kraujotaka sulėtėja ir pablogėja raumenų bei kitų organų aprūpinimas deguonimi.
Simptomai, kurių galima išvengti vartojant pakankamą skysčių kiekį:

  • silpnumas, nuovargis ir mieguistumas;
  • žemas kraujospūdis;
  • širdies ritmo pakitimai;
  • kartais jaučiamas labai stiprus troškulys;
  • šlapimo kiekio sumažėjimas bei jo spalvos pakitimai;
  • galvos skausmai;
  • akių sausumas;
  • sausa burnos gleivinė;
  • gebėjimo susikoncentruoti praradimas;
  • šaltos rankos ir pėdos;
  • naktiniai mėšlungiai;
  • galimi sąnarių skausmai;
  • nešvari arba išsausėjusi oda;
  • raumeninės kūno masės sumažėjimas;
  • virškinimo sistemos sutrikimas ir vidurių užkietėjimas.

Geriamojo vandens kokybė.

Taip pat svarbu apžvelgti ir geriamojo vandens kokybę. Lietuva turi gausius geros kokybės požeminio vandens išteklius. Mūsų šalyje, vienoje iš nedaugelio, centralizuotam vandens tiekimui ir individualiam apsirūpinimui naudojamas tik požeminis vanduo. Viešajam tiekimui dauguma atvejų naudojamas patikimai apsaugotas nuo taršos (taip pat ir mikrobiologinės) požeminis giluminis vanduo. Viešai tiekiamą geriamąjį vandenį Lietuvoje naudoja virš 80 % Lietuvos gyventojų, o jo tiekėjai vien tik vykdydami stebėseną kasmet atlieka apie 150 tūkstančių geriamojo vandens laboratorinių tyrimų.

Dėl geros kokybės Lietuvoje viešai tiekiamą geriamąjį vandenį dažniausiai galima gerti tiesiai iš čiaupo be papildomo paruošimo ar filtravimo, nevirintą. Tačiau individualių šaltinių geriamasis vanduo (ypač šachtinių šulinių ar negilių gręžinių) dažnai yra prastesnės kokybės ar net pavojingas vartoti dėl cheminės ar mikrobinės taršos. Teršalai (pvz., nitratai ar nitritai, sunkieji metalai) nekeičia vandens skonio, kvapo ar spalvos, todėl apie tokio vandens saugą galima spręsti tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Gyventojams, geriamuoju vandeniu apsirūpinantiems individualiai iš šachtinių šulinių ar individualių gręžinių, rekomenduojama reguliariai pasitikrinti geriamojo vandens kokybę laboratorijoje. Ypač tai aktualu pavasarį, kai dėl sniego ir įšalo tirpsmo pakyla paviršinių gruntinių vandenų lygis.

Vanduo yra pagrindinė mūsų kūno sudedamoji dalis, jis būtinas organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Todėl specialistų teigimu vandens gėrimas turi tapti įpročiu. Tam pasitarnaus keletas paprastų patarimų:

– Išgerkite stiklinę vandens vos tik atsikėlę iš lovos ryte. Stiklinė vandens puikiai Jus atgaivins.

– Visada nešiokitės pripildomą buteliuką vandens. Tam puikiai tiks daugkartinio naudojimo buteliukas ar gertuvė, kurį galėsite vėl pripildyti. Nauda visokeriopa: galėsite atsigerti bet kuriuo momentu, neišlaidausite pirkdami vandenį, o ir į aplinką pateks mažiau panaudotų vienkartinių pakuočių.

– Gerkite vandenį, o ne saldžius gėrimus. Taip nušausite du zuikius: sumažinsite suvartojamą cukraus kiekį ir gausite daugiau organizmui reikalingo vandens.

– Kai norisi ko nors užkąsti, išgerkite stiklinę vandens. Tai padės numalšinti alkį.

– Turėkite vandens ne tik savo rankinėje, automobilyje, bet ir darbo vietoje.

– Galvokite apie tai, kiek vandens šiandien jau išgėrėte, – tai padės išgerti jo tiek, kiek reikia.

– Mėgaukitės gerdami vandenį!

 

 

 

Informaciją parengė pagal

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC),

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)

Šilutės rajono savivaldybės

Visuomenės sveikatos biuras