Šilutės rajono savivaldybės

Judėjimo nauda

Dažnai girdime, kad judėti – sveika. Jei ši aptaki frazė jums atrodo per menkas argumentas pagaliau pradėti daugiau judėti, pateiksime svaresnių įrodymų apie judėjimo naudą.

Stiprėja širdis

Nejudrumas, kaip ir neracionali mityba, rūkymas, stresas, didina širdies ligų riziką. Reguliari mankšta – veiksmingiausias ir pigiausias būdas šiam pavojui sumažinti. Širdžiai naudingas bet koks judėjimas: kai pagilėja kvėpavimas, organizmas gauna daugiau deguonies. Beje, pradėjus reguliariai mankštintis, dažnai keičiasi ir gyvenimo būdas: stengiamasi sveikai maitintis, mažiau rūkoma, geriau miegama. Visa tai širdžiai tik į naudą.

Normalizuojasi kraujo spaudimas

Pastebėta, kad aktyvus judėjimas reguliuoja kraujospūdį, bet pats veikimo mechanizmas dar neištirtas. Kai mankštinatės, sistolinis kraujo spaudimas (jėga, kuria kraujas pumpuojamas iš širdies) padidėja, nes širdžiai tenka krauju aprūpinti dirbančius raumenis. Tačiau bendras kraujo spaudimas sumažėja. Mokslininkai mano, kad tai priklauso nuo adrenalino kiekio: jei nuolat mankštinatės, organizme jo būna mažiau.

Mažėja osteoporozės rizika

Kaulai baigia formuotis ir pradeda retėti sulaukus 25 metų amžiaus. Tačiau pradėti mankštintis niekada nevėlu. Tyrimai rodo, kad nuolat besimankštinančių žmonių kaulų masė didesnė nei mažai judančių. Tiriant jau sergančias osteoporoze moteris, nustatyta, kad kaulų masė vėl ėmė didėti joms pradėjus reguliariai mankštintis.

Gerėja miegas

Pradėjusi reguliariai mankštintis greičiau užmiegate, miegas būna gilesnis, rečiau prabundi naktį. Tačiau niekada nesimankštinkite prieš pat miegą. Ištyrus profesionalius sportininkus paaiškėjo, kad besitreniruojantieji vakarais dažniau kenčia nuo nemigos. Mat mankšta pakelia kūno temperatūrą, o miegas ateina tik tuomet, kai kūno temperatūra sumažėja.

Saikingas fizinis krūvis stiprina imunitetą

Gera žinia toms, ką sąžinė graužia dėl per mažo judėjimo: per didelis fizinis krūvis taip silpnina imunitetą, kaip ir per mažas! Įrodyta, kad imunitetui stiprinti pakanka kasdienių 45 min. trunkančių lengvų pratimų. Labai intensyvus, sekinantis sportas slopina imunitetą, nes intensyviai judėdami raumenys sunaudoja gliukozę – pagrindinį imuninių ląstelių „kurą“.

Judėjimas saugo nuo vėžio

Žinote, kodėl rykliai visiškai neserga vėžiu? Nagi todėl, kad niekada nenustoja judėję –  bent jau tokią prielaidą yra pateikę mokslininkai. Amerikiečių mokslininkai irgi rado ryšį tarp reguliarios mankštos ir rizikos susirgti krūties vėžiu. Nustatyta, kad moterims, kurios mankštinasi 4 val. per savaitę, rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja 60 procentų. Darančiosios mankštą 1–3 val. per savaitę 30 proc. mažiau rizikuoja susirgti šia liga. Gydytojai, įvertinę kitus vėžio rizikos veiksnius – paveldimumą, riebų maistą, rūkymą, padarė išvadą, kad reguliariai besimankštinančios vyresnės nei 40 metų moterys turi daugiau galimybių išvengti piktybinių navikų.

Aktyvus gyvenimo būdas padeda atsikratyti slogios nuotaikos

Kai aktyviai judate, išsiskiria daugiau endorfinų – gyvenimo džiaugsmo hormonų. Mankšta grojant muzikai yra geriausias būdas pataisyti subjurusią nuotaiką. Netgi paprasčiausiai pasivaikščiodama greičiau atsikratote melancholijos, tampate energingesnė, nebejaučiate įtampos. Šis poveikis išlieka visą valandą po mankštos.

Sportas – geriausias veido kremas

Dėl intensyvaus fizinio krūvio odos temperatūra pakyla keliais laipsniais, o iškart po treniruotės oda vėl atvėsta. Dažna odos temperatūros kaita labai stimuliuoja kolageno gamybą, todėl oda būna stangresnė, jauniau atrodo.

Judresnė – lieknesnė

Kai reguliariai mankštinatės, organizmui reikia daugiau angliavandenių, kuriuos sudegina dirbantys raumenys. Nedidelio intensyvumo mankšta priverčia organizmą deginti ir riebalų atsargas. Pradėjusi lankyti sporto klubą (bent 2–3 kartus per savaitę) galėsite džiaugtis tuo, kad drabužiai tampa vis laisvesni. Tik… nežiūrėkite, ką rodo svarstyklės. Mat iš pradžių gali apimti nusivylimas, kad svarstyklių rodyklė šokteli aukštyn. Neišsigąskite – taip yra todėl, kad raumenys sveria daugiau negu riebalai.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė

fizinio aktyvumo srityje Agnė Puidokaitė