Šilutės rajono savivaldybės

Pasaulinė hepatito C diena

Kas yra virusinis hepatitas C?
Virusinis hepatitas C (toliau – VHC) – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas C – užkrečiamoji (infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito C virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nustatoma 3 – 4 milijonai naujų hepatito C susirgimo atvejų. Iki 85 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, suserga lėtiniu hepatitu C (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius). Po 20 metų nuo užsikrėtimo, 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė. 1 – 4 proc. užsikrėtusiųjų arba sirgusiųjų kasmet diagnozuojamas kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.

Užsikrėtus hepatito C virusu, didžiausia jo koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama kituose organizmo skysčiuose – spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Imlumas virusiniam hepatitui C yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu. Skiepų nuo hepatito C viruso nėra.

Hepatito C virusas turi 11 genotipų ir apie 100 potipių. Sergantiems lėtiniu virusinių hepatitu C svarbu nustatyti viruso genotipą, nes tai reikalinga teisingai parenkant vaistus.

Hepatito C virusas (HCV) daugelį dienų gali išlikti ant paviršių gyvybingas net ir išdžiūvusiame užsikrėtusio žmogaus kraujo laše.
Kaip plinta virusinis hepatitas C?
HCV infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus.

Virusinis hepatitas C plinta:

• per kraują: darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais; perpilant kraują ar jo produktus; naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais: dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis; atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais; vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštimosi įrankiai (adatomis, švirkštais, servetėlėmis ir kitomis švirkštimosi priemonėmis).
• užsikrėtusi motina gali HCV perduoti kūdikiui (rizika siekia 4-8 proc.),
• heteroseksualių (ypač monogaminių) lytinių santykių metu HCV infekcija perduodama retai (perdavimo rizika maža ir siekia apie 5 proc.); didesnę riziką HCV užsikrėsti lytinių santykių metu turi sergantys kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, vyrai turintys lytinių santykių su vyrais (VSV), asmenys turintys daug lytinių partnerių, asmenys teikiantys seksualines paslaugas, nenaudojantys prezervatyvų lytinių santykių metu.
Hepatito C virusu negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.

Labiausiai rizikuoja užsikrėsti HCV infekcija asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai); hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.
Kokie yra virusinio hepatito C simptomai?
Hepatito C virusas ardo kepenų ląsteles – hepatocitus, sukeldamas kepenyse uždegimą ir fibrozę (randėjimą), kuri per 20 – 40 metų progresuoja į kepenų cirozę. Hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas – hepatitas – gali būti ūmus ir lėtinis. Daugumai pacientų (>80 proc.) ūmi HCV infekcija būna besimptomė, apie 20 proc. suserga ūminiu geltiniu hepatitu. 60 – 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu niekuo nesiskundžia ir nejaučia ligos simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Simptomai dažniausiai pasireiškia vidutiniškai praėjus 7 – 8 savaitėms po užsikrėtimo (vidutinis inkubacinis laikotarpis). Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai. Užsikrėtus hepatito C virusu, 15 – 45 proc. ligonių pasveiksta savaime per šešis mėnesius, tačiau apie 50 – 85 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu VHC. Lėtinis hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas, ilgiau nei šešis mėnesius besitęsiantis, kepenų uždegimas, galintis pasireikšti besimptome ligos forma ar nespecifiniais požymiais, nuolatiniu ar persistuojančiu kepenų fermentų (ALT, AST) aktyvumo padidėjimu, aptinkamu HCV RNR kraujo serume, histologiniais kepenų pokyčiais.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu C?

• Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus.
• Nesinaudoti kitų žmonių asmens higienos daiktais: skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt.
• Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti žmogaus biologinius skysčius arba šiais skysčiai suterštus daiktus, tamponus ir pan.
• Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.

Kaip sužinoti, ar užsikrėtęs virusiniu hepatitu C?
Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs hepatito C viruso infekcija, reikia atlikti kraujo tyrimą. Kraujyje nustatinėjami specifiniai hepatito C žymenys, rodantys užsikrėtimą. Užsikrėtus hepatito C virusu kraujo serume aptinkami antikūnai prieš hepatito C virusą (anti – HCV) bei hepatito C viruso ribonukleino rūgštis (HCV RNR). Ūmaus hepatito C atveju yra nustatomi ne tik antikūnai prieš hepatito C virusą (anti-HCV žymuo), bet ir padidėjęs kepenų fermentų (AST, ALT) aktyvumas kraujyje. Anti-HCV atsiranda maždaug po 1,5 – 2 mėnesių po užsikrėtimo ir išlieka visą gyvenimą, net ir tuo atveju, kai pacientas pasveiksta savaime ar po antivirusinio gydymo. HCV RNR kraujo serume galima aptikti jau po 10 – 14 dienų po užsikrėtimo. Kai pacientas pasveiksta, jo kraujyje nebelieka HCV RNR.

Virusinio hepatito C gydymas
Virusinis hepatitas gydomas priešvirusiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojas. Nuo 2018 m. lapkričio Lietuvoje į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtrauktas naujas pangenotipinis tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų derinys. Gydymas 100 proc. kompensuojamas valstybės lėšomis. DUK apie lėtinio virusinio hepatito C gydymą galima rasti čia.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito C?

• Jei buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai iki 1993 m.
• Jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros
• Jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentų ALT, AST rodikliai
• Hemodializuojamiems pacientams
• Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis
• Organų, audinių, kraujo donorams
• Asmenims po organų transplantacijos
• Medicinos įstaigų darbuotojams
• Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu C
• Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C
• Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus
• Buvusiems įkalinimo įstaigose
• Turėjusiems daug lytinių partnerių
• Užsikrėtusiems ŽIV

Kaip turi gyventi ir elgtis ligoniai, sergantys lėtiniu hepatitu C?

Laikytis sveiko gyvenimo būdo (ypač nevartoti alkoholio ir narkotikų, nes tai skatina viruso dauginimąsi ir sunkina kepenų pažeidimą). Taip pat reikia atsargiai vartoti įvairius vaistus, nes pažeistų kepenų būklė gali pablogėti. Užsikrėtusieji HCV turi aptvarstyti savo žaizdas (net ir mažai pastebimas, mikroįbrėžimus), kad kraujas nepatektų į aplinką. Rekomenduojama griežtai laikytis asmens higienos: ligoniai turi turėti tik savo dantų šepetuką, skutimosi, manikiūro, pedikiūro įrankius. Net ir pasveikę tokie asmenys negali būti kraujo, spermos donorais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija