Šilutės rajono savivaldybės

Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena

Minėdami Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie pasiutligę – ūminę žmonių ir gyvūnų virusinę centrinės nervų sistemos infekciją, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių,  baigiasi mirtimi.

Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus kyla susirgti pasiutlige, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui galvą. Mažesnė rizika užsikrėsti – pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, gleivines.

Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais ir paralyžinė pasiutligės forma, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu bei galvos smegenų pažeidimo požymiais. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau – koma, kuri baigiasi mirtimi.

Remiantis naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasiutligė tarp žmonių vis dar paplitusi infekcija, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Europos regione žmonių pasiutligės atvejai neberegistruojami. Didžiausi sergamumo rodikliai tarp suaugusiųjų ir vaikų registruojami Azijos žemyne, ypač Indijoje.

Kasmet nuo pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. 2015 m. PSO šalys narės nustatė visuotinį tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad nei vienoje šalyje nebūtų mirčių nuo pasiutligės viruso, kurį perduoda infekuoti šunys.

 

Pasiutligės paplitimas pasaulyje 2016 m. Mėlyna spalva žymi šalis, kuriose registruojama pasiutligės atvejų, geltona – pavieniai pasiutligės atvejai, žalia – neberegistruojami pasiutligės atvejai (PSO inf.).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 135 asmenimis mažiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Šiemet per pirmąjį pusmetį Lietuvoje nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukentėjo 2 346 asmenys, pernai per tą patį laikotarpį – 2 481. Daugiausia nukentėjusių žmonių registruota Vilniaus apskrityje. Lietuvoje nuo 2010 m. kiekvienais metais užregistruojama apie 6 tūkst. nukentėjusių nuo gyvūnų asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Tačiau lyginant 2010 m. ir 2017 m., besikreipiančių asmenų sumažėjo beveik 2 tūkst.

Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – imunoprofilaktika.

Per šių metų pirmą pusmetį pasiutligės imunoprofilaktika skirta 1 277 sužalotiems asmenims, pernai per tą patį laikotarpį – 1 355.

Per keturis su puse dešimtmečius (1962 m. iki 2007 m.) Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

Daugiau informacijos apie pasiutligę skaitykite čia.

Lankstinuką apie pasiutligę rasite čia.