Šilutės rajono savivaldybės

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras su „Rotary“ klubu organizavo mokymus skirtus efektyviai savižudybių prevencijai

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras su „Rotary“ klubu balandžio 11 ir 12 dienomis organizavo intensyvius mokymus „Savižudybių prevencijos modelis ir jo taikymas Lietuvos savivaldybėse“ specialistams, teikiantiems pagalbą žmonėms, esantiems savižudybių rizikoje: psichologai, psichiatrai, visuomenės sveikatos biuro specialistai, sveikatos priežiūros įstaigose, nestacionarių socialinių paslaugų centre, socialinės paramos skyriuose, ugdymo įstaigose, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, vaikų globos namuose, jaunimo laisvalaikio centre, gaisrinėje, policijoje, seniūnijose ir kitur dirbantys specialistai. Šių mokymų tikslas – suteikti bazinių žinių apie savižudybių problemą, savižudybių rizikos ženklus ir pagrindinius pagalbos teikimo principus, kuriuos taikant bus efektyviau teikiama pagalba bendruomenei esant ketinimui ar mėginimui nusižudyti ar įvykus savižudybei bei parengti reagavimo į savižudybių riziką algoritmus.

Mokymus vedė profesorė Dr. Nida Žemaitienė, Europos sertifikuota psichologė Lietuvoje klinikinėje ir sveikatos srityje, Lietuvos atstovė Europos psichologų sąjungų asociacijų (FPA) Krizių ir katastrofų psichologijos komitete, Valija Šap, Savižudybių prevencijos įgyvendinimo Kupiškio r. darbo grupės veiklos koordinatorė, Europos sertifikuota psichologė Lietuvoje klinikinėje ir sveikatos srityje bei Dr. Said Dadašev, klinikinis psichologas, Lietuvos psichologų sąjungos Savižudybių prevencijos specialistų grupės narys, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro mokslo darbuotojas.

Lektoriai pasakojo, kad visuomenėje paplitę keli mitai apie savižudybes: nusižudo tie, kas serga psichikos ligomis; polinkis į savižudybę yra paveldimas; jei žmogus nusprendė nusižudyti – niekas jo nesulaikys; tas, kuris nuolatos kalba apie savižudybę, niekada to nepadaro ir kt. Pasak prof. Dr. Nidos Žemaitienės, savižudybių pasaulyje yra 3 kartus daugiau negu autoavarijų, todėl ši problema yra labai aktuali ir skaudi. Džiugu tai, kad situacija gerėja, žmonės Lietuvoje imasi iniciatyvų, bet pagal savižudybių skaičių pasaulyje Lietuva vis dar lieka 4 – toje vietoje.

Psichologas Dr. Said Dadašev pradėjo mokymus pateikdamas oficialius statistinius duomenis – kiekvieną dieną pasaulyje nusižudo 2 žmonės. Jis pabrėžė, kad savižudybių atveju nėra vienos esminės priežasties. Visais savižudybių ar bandymų tai padaryti atvejais, priežasčių yra daug ir tos priežastys kaip kaladėlės, dedasi ir kraunasi viena ant kitos tiek, kiek žmogus pajėgus psichologiškai pakelti. Kuomet žmogus nebegali pakelti „kaladėlių“ svorio, žmogus priima sprendimą. Svarbu tai, kad žmogus turėtų bent mažiausią norą gyventi ir priežastį, dėl ko laikytųsi įsikibęs šios minties. Kai šios priežasties ar noro gyventi nebelieka, žmogus norėdamas nutraukti psichologinį skausmą bando save žaloti arba nusižudo. Fizinis skausmas tuo metu palengvina esantį psichologinį skausmą.

Savižudybė – tai procesas. Pirmiausia yra mintys apie savižudybę, vėliau atsiranda veiksmai ar planai nusižudyti ir galiausiai seka savižudiškas veiksmas. Lektoriai pasakojo, kad savižudybė įvyksta tada, kai psichologinis skausmas laikomas nebepakeliamas ir aktyviai siekiama mirties, kad nutrūktų nesibaigiantis, kankinantis sąmonės srautas. Labai svarbu aplinkiniams ir artimiesiems nepraleisti nei vieno ženklo, kurį beveik visais atvejais siunčia savižudiškų minčių turintys asmenys. Jei žmogus užsimena apie savižudybę, rodo ženklus, kad galvoja apie tai, seka veiksmai, kurie parodo, kad žmogus priėmė sprendimą, mes negalime jo palikti vieno, privalome suteikti jam visapusišką pagalbą, paramą, suteikti noro gyventi.

Mokymų metu sužinojome, kad labai svarbu buriant savižudybių prevencijos komandą parinkti įvairių sričių specialistus – tuos, kurie nuolatos, kiekvieną dieną, bendrauja su žmonėmis ir turi artimą kontaktą. Taip pat labai svarbus gelbėjimo tarnybų vaidmuo, nes policijos pareigūnai, greitosios pagalbos darbuotojai ir gaisrinės darbuotojai pirmieji turi kontaktą su savižudybę įvykdžiusiais ar bandžiusiais asmenimis ir jų artimaisiais. Geras specialistas turi žinoti, kaip įvertinti savižudybių riziką ir kaip reaguoti, mokėti suteikti pirmąją pagalbą esant pavojaus ženklams ar įvykus nelaimei. Lektoriai parengė reagavimo į savižudybių riziką Šilutės rajono savivaldybėje algoritmo pavyzdį, pasidalino gerais kitų savivaldybių pavyzdžiais ir patirtimi.

Dalyvių atsiliepimai buvo labai geri, visi pabrėžė, koks svarbus šių mokymų poreikis, gavo naujų žinių bei praktikos savo darbui su žmonėmis. Dar kartą dėkojame „Rotary“ klubui už galimybę turėti tokius profesionalius mokymus savo savivaldybėje, dalyviams už aktyvų norą dalyvauti bei lektoriams, kurie dvi dienas profesionaliai vedė mokymus ir sudomino savo klausytojus.

„Rotary“ klubas iniciavo šiuos mokymus, o Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras tęs psichikos sveikatos stiprinimą Šilutės rajono savivaldybėje ir nuo 2019 m. III ketvirčio rengs psichikos sveikatos kompetencijų didinimo renginius įmonių darbuotojams, vyks mokyklų bendruomenių gebėjimų psichikos sveikatos srityje stiprinimą, organizuos mokymus, supervizijas.

Parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Evelina Sobolienė

cof

cof

cof

cof

oznor

cof

cof

cof

cof