Sumažėjo susirgimų rotavirusine infekcija – tai suaktyvėjusių skiepijimų rezultatas

   Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje registruota ketvirtadaliu (25 proc.) mažiau susirgimų rotavirusine infekcija (RVI) nei pernai per tą patį laikotarpį: atitinkamai 944 ir 1272 susirgimai. Remiantis  ULAC pateikta informacija, susirgimų mažėjimą  galima sieti su aktyviu visuomenės švietimu bei suaktyvėjusiais skiepijimais nuo RVI. Pernai nuo RVI paskiepyta per 13 tūkstančių dviejų mėnesių kūdikių, iš kurių valstybės lėšomis 8 tūkstančiai. Tai beveik tris kartus daugiau skiepijimų nei vidutiniškai būdavo ankstesniais metais.

   Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nemokamai skiepijami 2 mėnesių amžiaus kūdikiai RVI geriamąja vakcina, antra dozė sugirdoma 4 mėnesių, trečioji – 6 mėnesių amžiaus kūdikiams. RVI vakcina rekomenduojama visiems šio amžiaus Lietuvos vaikams. Vyresniems nei 33 savaičių vaikams vakcina nebetinkama. Vakcinacijos tikslas – išvengti sunkių RVI atvejų.

   Rotavirusine infekcija – ūmi žarnyno virusinė infekcija, sukelta rotavirusų, pasireiškianti karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Šia infekcija dažniausiai serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3 – 35 mėnesių amžiaus kūdikiai ir vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę gali sirgti pakartotinai, tačiau lengvesnėmis formomis.

   Pagrindinis RVI šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Nuo gyvūnų RVI neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos.

   Rotavirusiais užsikrečiama per burną, nuo nešvarių rankų, per įvairius daiktus, kuriuos vaikai deda į burną. Taip pat galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo pagamintas virusais užkrėstomis rankomis. Dažniausiai tai maistas, kuris vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma.

    Nespecifinės prevencinės priemonės:                                               

  • Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti RVI plitimo riziką. Kol maži vaikai patys nesugeba tinkamai nusiplauti rankų, namuose tai turėtų daryti tėvai, o kolektyvuose – personalas;
  • Ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs RVI, todėl ji lengvai  plinta kolektyvuose. Jei vaikas viduriuoja ar vemia, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus bei apsilankyti pas gydytojus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas;
  • Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti;
  • Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskiromis priemonėmis;
  • Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes,   atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne;
  • Vaikų žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti;
  • Maitinimas krūtimi yra patikima profilaktika, apsauganti kūdikius nuo užsikrėtimo rotavirusais.

   Nespecifinės RVI profilaktikos priemonės (rankų plovimas, dezinfektantų naudojimas, kūdikių maitinimas motinos pienu, ligonio izoliavimas ir kt.) labai svarbios, tačiau nepakankamai veiksmingos. Vienintelė patikima RVI profilaktikos priemonė – vakcinos.

 

Informaciją pateikė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Dalia Juknienė

    Naudota literatūra:

  1. Ivaškevičienė, A. Mačionienė, Z. A. Kučinskienė, V. Usonis, Rotavirusinė infekcija: etiopatogenezė, epidemiologija, ir profilaktikos galimybės, „Visuomenės sveikata“, 2012, 3(58);
  2. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/veiklos-sritys [žiūrėta 2019-06-10]
Skip to content