Šilutės rajono savivaldybės

Vasaros karščiai – nelengvas išbandymas organizmui

Vasaros karščiai – nelengvas išbandymas organizmui. Ypač jeigu žmogus serga lėtinėmis ligomis. Pavyzdžiui, diabetu ar hipertenzija. Būtent per karščius sergančiuosius širdies ir kraujagyslių ligomis dažnai ištinka insultas, infarktas ar hipertenzinė krizė.

Specialistai rekomenduoja reaguoti nedelsiant ir kreiptis į medikus, jei jums itin sustiprėjo ir padažnėjo pulsas , kvėpavimas, skauda ar svaigsta galva, spengia ausyse, sutriko pusiausvyra. Taip pat jei jaučiate net menkiausią skausmą širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas, pakilo aukšta kūno temperatūra, troškina, jaučiatės mieguistas, vangus. Laiku nesikreipus, gali kilti širdies infarktas, smegenų funkcijų apribojimas, spazmai. Kartais netekama sąmonės.

Sunegalavusį žmogų reikia skubiai nuvesti ar nunešti į vėsią vietą. Po kojomis pakišti pagalvę, kad pagerintumėte galvos ir širdies kraujotaką. Taip pat svarbu atlaisvinti drabužius ir žmogų vėdinti. Nepakenks, jei ant galvos uždėsite šaltą kompresą, suvilgysite vandeniu veidą, lūpas ir kaklą. Duokite atsigerti. Nepamirškite, kad jei žmogus be sąmonės, girdyti vandeniu negalima, nes užsikimš kvėpavimo takai. Tokiu atveju žmogų reikia paversti ant šono ir kuo skubiau kviesti greitąją medicininę pagalbą. Šias instrukcijas turi žinoti visų hipertenzija sergančių asmenų artimieji.

Kasdien – daug skysčių

Tvyrant dideliam karščiui žmonės gausiau prakaituoja. O norint atkurti mineralinių druskų ir vandens kiekį, būtina gerti daug skysčių. Karštą vasaros dieną reikia nuolat gerti, net ir nejaučiant troškulio. Normaliu oru kiekvienas žmogus per dieną turėtų išgerti maždaug 1,5 litro skysčių. Tačiau kai kepina kaitri saulė, reikėtų gerti tiek, kiek ir išprakaituojama – mažiausiai du tris litrus skysčių. Skysčių kiekį ypač privalo reguliuoti sergantieji ateroskleroze, žmonės po kraujagyslių šuntavimo operacijų, turintys ritmo sutrikimų. Neatkūrus vandens kiekio, tirštėja kraujas, padidėja krešumas, tad gali užsikimšti pažeistos kraujagyslės. O to pasekmė – insultas ar infarktas. Geriausia gerti mineralinį vandenį. Jame gausu organizmui reikalingų druskų. Dauguma žmonių mano, kad kava neigiamai veikia širdį. Tačiau įpratusiems gerti iki trijų puodelių kavos per dieną ji neturėtų pakenkti. Net atvirkščiai – padidins sumažėjusį kraujo spaudimą, tonusą. Tuo tarpu alkoholiniai gėrimai pagreitina ir taip dažną pulsą, dar labiau plečia kraujagysles, tad jų derėtų vengti.

Reikia vengti sunkaus maisto

Karščiausiu dienos metu – nuo 12 iki 16 valandos – reikia vengti eiti į lauką, darbus planuoti taip, kad jie būtų atliekami rytais ir vakarais. Kai karšta, reikėtų valgyti mažiau sunkiai virškinamų, riebių, sūrių patiekalų. Maisto racione turėtų pagausėti daržovių, vaisių ir pieno produktų, sumažėti mėsos. Nors žuvis – naudingas ir sveikas produktas, karštomis dienomis ji greitai genda, todėl reikėtų saugotis apsinuodijimų. Nereikėtų ir visiškai atsisakyti druskos. Ji mūsų organizmui taip pat reikalinga, ypač gausiai prakaituojant.

Karštu metu gali sportuoti tik itin sveiki žmonės. Kai karšta, širdžiai ir taip tenka didelis krūvis. Todėl vasarą treniruotes reikėtų perkelti į ankstų rytą ar vėlyvą vakarą bei sumažinti krūvius.

Informaciją parengė:

Šilutės rajono savivaldybės

Visuomenės sveikatos biuras